kapterėti

kàpterėti, -ėja (-i, -ia), -ėjo žr. kaptelėti: 1. Neik arti pro šunį, da gali kàpterėt už kojos Ds. | Jis gerokai pinigų kapterėjo (gavo, čiupo) Ldk. Kai kas tai kad kàpterėjo pinigų [už linus] Pl. | Ant tako nereikia palikt – galia kàpterėt (pavogti) Antš. 2. Kapterėk da (pakirtėk), regis, nebedaug laiko Sdk. 3. intr. užvalgyti: Parvažiavę kàpterėjom Ds.